Išrašas iš rašto Lietuvos dviračių verslo asociacijai
DĖL VYKIMO Į DARBĄ DVIRAČIU SKATINIMO
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, išnagrinėjusi kartu su Jūsų 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 85/2020 pateiktus pasiūlymus dėl dviračių naudojimą skatinančių mokesčių administravimo priemonių taikymo, pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl minėtų siūlymų.
1. Įmonės dviračio naudojimo asmeniniais tikslais ir darbuotojo atvykimui į darbą – grįžimui namo nelaikyti pajamomis natūra – pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 9 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai turtas naudojamas darbo tikslais (darbo funkcijoms atlikti) ir darbuotojui nesuteiktas naudotis ir asmeniniais tikslais, laikoma, kad darbuotojas naudos (pajamų natūra) negauna. Atsižvelgiant į tai, įmonės dviračio naudojimas kelionei į darbą ir iš darbo į namus nevertinamas, kaip įmonės dviračio naudojimas asmeniniais tikslais ir, atitinkamai, jau dabar nelaikomas darbuotojo pajamomis natūra.
2. Leisti įmonėms kurios yra PVM mokėtojos, traukti dviračių pirkimo PVM į PVM atskaitą – jau šiuo metu PVM mokėtojai verslo tikslais įsigytų dviračių pirkimo (importo) PVM gali traukti į PVM atskaitą. Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 58 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojai turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo (importo) PVM už įsigytas (importuotas) prekes (paslaugas), jei šios prekės (paslaugos) skirtos naudoti šio PVM mokėtojo vykdomam PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Todėl, jei dviračiai naudojami iš esmės PVM apmokestinamai veiklai, PVM mokėtojas gali traukti jų pirkimo (importo) PVM į PVM atskaitą.
Tačiau, jei dviratis, kurio pirkimo (importo) buvo atskaitytas, yra panaudojamas privatiems poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, PVM mokėtojo darbuotojų asmeniniams tikslams), pagal PVM įstatymo 5 straipsnį tai laikoma prekių tiekimu, ir PVM mokėtojas už tokį dviračio panaudojimą turi apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą sumokėti pardavimo PVM.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia apmokestinimo PVM tvarka atitinka ES teisės aktų nuostatas, ir apmokestinimo PVM tvarkos išimtys asmeniniais tikslais naudojamiems dviračiams, kurių PVM atskaita buvo pasinaudota, nėra galimos.
3. Įmonių dviračių pirkimo, priežiūros bei remonto išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams – šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) įstatymo nuostatos suteikia galimybę įmonėms, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, dviračių įsigijimo, priežiūros ir remonto išlaidas priskirti prie leidžiamų atskaitymų.
Pagal PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatas leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, todėl įmonės veikloje naudojamų dviračių įsigijimo, priežiūros bei remonto išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (pripažįstama pajamomis natūra). Įstatymas nenumato baigtinio išlaidų darbuotojo naudai sąrašo, todėl tuo atveju, kai įmonė konkrečiam darbuotojui nuperka dviratį ar patiria kitas su darbuotojui priklausančio dviračio priežiūra ar remontu susijusias išlaidas, pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas šios išlaidos taip pat gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo gaunamos individualios naudos, t. y. įmonės teikiama nauda naudojasi (turi teisę naudotis) visi įmonės darbuotojai, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos taip pat gali būti atskaitomos iš pajamų (iki 5 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos), jeigu tokios naudos teikimas numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje.
4. Leisti dviratį nudėvėti per 2 metų arba trumpesnį laikotarpį – šiuo metugaliojantis reglamentavimas užtikrina pakankamą lankstumą įmonėms nusistatant ilgalaikio turto nusidėvėjimo tvarką, todėl papildomų lengvatinių nusidėvėjimo skaičiavimo sąlygų nustatymas konkrečiam turtui nebūtų tikslingas.
Pažymėtina, kad įmonė nusidėvėjimą skaičiuoti ir įsigijimo išlaidas dalimis per nusidėvėjimo laikotarpį į leidžiamus atskaitymus traukti gali tik tokio ilgalaikio turto, kuris priklauso įmonei[1], ir kuris bus naudojamas įmonės vykdomoje veikloje, t. y. jos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, įskaitant atvejus, kai darbuotojas dviratį naudos ne tik darbo funkcijoms atlikti, bet ir kelionei į darbą ir iš darbo į namus, taip pat tais atvejais, kai įmonei priklausančiu dviračiu asmeniniais tikslais turi teisę naudotis visi įmonės darbuotojai ir tai yra numatyta kolektyvinėje sutartyje. Bet koks turtas, kuris nuperkamas konkrečiam darbuotojui, nebus laikomas įmonės turtu ir tokiam turtui nusidėvėjimas nebus skaičiuojamas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ilgalaikiu turtu, kuriam pagal PMĮ nuostatas gali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, yra laikomas tik toks turtas, kuris bus naudojamas įmonės veikloje pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti ilgiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo kaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą turto priskyrimo ilgalaikiam turtui įsigijimo kainos ribą. Tuo atveju, jeigu įsigyto dviračio, kuris bus naudojamas įmonės veikloje, įsigijimo kaina yra mažesnė už nusistatytą ribą, visa turto įsigijimo kaina gali būti traukiama į leidžiamus atskaitymus, tokį turtą atidavus naudoti įmonės veikloje.
Be to, šiuo metu galiojančios PMĮ nuostatos sudaro galimybę visoms smulkioms įmonėms (atitinkančioms PMĮ 18 str. 3 d. nustatytas sąlygas) pačioms nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo normatyvus, neatsižvelgiant į normatyvus, nustatytus PMĮ 1 priedėlyje.
5. Numatyti, kad įmonė galėtų sudaryti sąlygas darbuotojui išsimokėti dviračio įsigijimą iš atlyginimo išskaitant periodines įmokas, kurios nebūtų apmokestinamos pajamų ir kitais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais – įmonės, norinčios paskatinti darbuotojus naudotis dviračiais, ir dabar turi galimybes sudaryti sąlygas darbuotojui įsigyti įmonės nupirktą dviratį už jį išsimokant per tam tikrą sutartą laikotarpį.
Tuo tarpu, siūlymas neapmokestinti iš darbuotojo atlyginimo išskaitomų periodinių išmokų už dviračio įsigijimą iš esmės reikštų dalies atlyginimo neapmokestinimą, kas neatitiktų bendrų darbo užmokesčio apmokestinimo principų ir, atitinkamai, nebūtų pagrįstas.
Be to, nustačius siūlomą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, tikėtini atvejai, kuomet per įmones bus įsigyjami dviračiai nesiekiant jais pakeisti kitų transporto priemonių naudojimo, o tiesiog laisvalaikiui. Taigi, siūloma lengvata nebūtinai prisidėtų prie siekiamo tikslo – dviračio kaip transporto priemonės naudojimo plėtros.
6. Leisti įmonėms darbuotojo dviračių remonto išlaidų PVM įsitraukti į PVM atskaitą – PVM mokėtojas turi teisę dviračių remonto išlaidas įtraukti į PVM atskaitą tik tais atvejais, kai tai susiję su jo vykdoma apmokestinama PVM veikla. PVM atskaita už darbuotojams asmeniškai priklausančių dviračių remonto išlaidas nėra galima, nes tai neatitiktų PVM direktyvos nuostatų.
7. Leisti įmonėms dviračiu į darbą atvykstančius darbuotojus premijuoti iki 0,22 Eur už kilometrą neapmokestinama suma – GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 39 punktas numato, kad gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama iš darbdavio gautų dovanų ir prizų vertė, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 200 eurų. Atsižvelgiant į tai, mūsų nuomone, jei įmonė savo darbuotojams kaip paskatinimą įteiktų 200 eurų sumos neviršijančią dovaną (prizą) už dviračiu nuvažiuotus kilometrus, tokia dovana (prizas) būtų neapmokestinama. Todėl, mūsų nuomone, nustatyti papildomą lengvatą finansiniam paskatinimui už dviračiu nuvažiuotus kilometrus nebūtų tikslinga.
[1] Pagal PMĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas įmonės turtu laikomos jos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurios įmonei priklauso nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę, ir pan.